BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

(be temos)

aš perbėgau akimis per savo gyvenimą iš viršaus ir supratau. po velniais, man rimtai buvo prasidėjus šizofrenija, nejuokauju. turėjau tiek streso, įtampos, iki vėmimo, vėliau tie priepoliai, kaip pusia nakties pradusindavo, kasdien išgerdavau beveik po buteliuką raminamųjų, kartais daugiau. gėriau kaip kiaulė. prie ko tai daugiau galėjo privest? o aš tikėjau, kad su manim kiti pasauliai šneka… jėga.
ir dar dėjaus tokia protinga, viską suprantančia, man prieš save gėda. nors imčiau ir paskęsčiau savo grafomanijoj, savo mele, savo egoizme.
o dabar aš vėl skęstu… ir jokios čia meilės.


Rodyk draugams

(be temos)

taip trokštu apršyt savo beviltišką gyvenimą, kad net kuriu blogą. šiandien supratau, nieko neturiu, niekuo negaliu pasitikėti, nieko neturiu. nieko. dabar skamba ‘Hey there Delilah” ir tai kontrastingai po to užros ‘I don’t like th drugs, but the drugs like me‘, kad pravirkčiau. suprantu, nesuagau, niekad turbūt nesuaugsiu.

ir taip nebradžios mintys sako, išeiti, susitikti su savo pykčiu, nuoskaudom ir nesivaldyti. paskutinės blaivaus proto dalelės kužda stoti ir mąstyt apie passekmes. kad bent pjūvį, kad bet dūmą iš auksu išdabinto pokelio. neleiti sau. visviena niekam manę nereikia. valdytis. placebas. nenusižudyčiau. ne.

tyliai tyliai. kaip noriu ją sutikti, bet negaliu.
pasiilgau degradacijos ir agresijos, labai.
niekam manęs nereikia.

Rodyk draugams